Apie bankus


Manoma, kad pirmuosius bankus mums davė Babilonija. Iš pradžių atsiranda tik primityviškiausia bankinė operacija, būtent, pinigų keitimas. Pinigų keitėjai turėjo plačią veikimo dirvą, nes ne tik kiekvienas kraštas, bet ir beveik kiekviena stambesnė pilis turėjo savus skirtingus pinigus.

Prekyboje pradėjus naudoti auksą, greitai paaiškėja, kad tiek pirkėjams, tiek pardavėjams nesaugu transportuoti, sverti aukso grynumą. Todėl pradėta atidavinėti auksą saugoti auksakaliams, kurie turėjo tam skirtas specialias saugyklas. Gavęs saugoti auksą, auksakalys išduodavo indėlininkui kvitą. Greitai prekės pradėtos mainyti į auksakalių išduotus kvitus. Auksakaliai tapę bankininkų prototipais, taikė šimtaprocentinę rezervų sistemą t.y. jų išduoti kvitai visiškai buvo padengti auksu. Tačiau vėliau, matydami, jog įnešamas aukso kiekis viršija išimamo aukso kiekį, auksakaliai pradėjo leisti į apyvartą perteklinius popierinius pinigus, teikti paskolas už nustatytą palūkanų normą. Taip atsirado bankų dalinių rezervų sistema.

Taigi tolesnis prekybos vystymasis bei klestėjimas sąlygojo ir bankų vystymą; atsirasdavo vis daugiau ir daugiau bankinių operacijų.

XI a. atsirado lombardai. Lombardai ne tik teikdavo paskolas už palūkanas, bet ir keitė pinigus, įformindavo sandėrius, rinko mokesčius valstybei. Bankininkystės vystymąsi skatino tais laikais gausūs karai ir kryžiaus žygiai: pinigų reikėjo atgijusiai prekybai su Rytais, be to ir patiems kryžiaus karams finansuoti.

XVII a. pab. ir XVIII a. pr. bankų istorijoje prasideda nauja era. Privatinių bankų skaičius pradeda mažėti, jų vietas vis dažniau pradeda užimti visuomeniniai ar valstybiniai bankai. Jie vadinami žiro bankais, nes pagrindinė tų bankų operacija buvo tarpininkauti mokėjimams žiro atsiskaitymais. Naujieji bankai rūpinasi išsiversti kuo mažiausia “gyvų” pinigų apyvarta. Visi mokėjimai daromi nuo vienos sąskaitos nurašymais ir į kitą sąskaitą įrašymais. Tie visi sąskaitinių sumų perrašinėjimai vykdomi vienu pastoviu vertės matu.

XIX a. koncentruojantis gamybai ir kapitalui pramonėje, didėjo ir bankai. Taip atsirado pirmieji akciniai bankai, vadinami didžiuoju penketuku: “Westmister Bank”, “Midlan Bank”, “Lloyds Bank”, “Barclays Bank”, “National Provincial Bank”. Bankų stambėjimo ir rinktinės bankų dalies įsivyravimo kryptis persimetė į XX amžių.

Reikšmingas laikotarpis bankų vystymuisi buvo 1929-33 metų ekonominė krizė, po kurios padidėjo valstybės kišimasis į bankų veiklą. Kai kur buvo suvalstybinti ir komerciniai bankai, tuo pat metu pabrėžiant ir komercinių bankų teikiamų paslaugų universalėjimo raidos pradžią, kaip atsaką į vis stiptėjančią konkurenciją visame verslo sektoriuje.