Paskolos laikotarpis


Kreditai paprastai skirstomi į trumpalaikius, vidutinio ilgumo ir ilgalaikius.

Trumpalaikes paskolas išduoda bankai trumpesniam negu metai laikotarpiui – 30, 60, 90 dienų. Paskolos suteikimo sąlygos yra pakankamas paskolininko likvidumas, t.y. jo aktyvai per trumpą laiką gali būti pervesti pinigais. Šios sąlygos griežtesnės (likvidumo reikalavimai), kai teikiami kreditai iki pareikalavimo, t.y. neturintys konkrečiai aptarto padengimo laiko.

Paplitusi trumpalaikių paskolų rūšis yra operacijos su vekseliais: vekselių apskaita ir vekselių garantija. Vekselių apskaita – tai savotiškas banko vekselių pirkimas. Perkant vekselius iš vekselio turėtojo, bankas išsiperka teisę gauti pinigus pagal tą vekselį suėjus numatytam terminui. Už tai, kad bankas avansuoja vekselio turėtoją, suteikdamas jam nedelsiant pinigus, nors vekselio padengimo terminas sueis, pvz, po mėnesio, bankas ima iš vekselio turėtojo už pateiktą apmokėjimui vekselį, diskonto normą. Diskonto lygio skirtumas tarp sumos nurodytos vekselyje ir sumos, išmokamos banko apmokant šį vekselį. Suėjus vekselio padengimo terminui, bankas pateikia jį skolininkui. Šios operacijos suteikia bankui galimybę gauti mokėjimų procentą, o turėtojui – gauti pinigus anksčiau vekselio padengimo termino.

Vekselio užstatas skiriasi nuo vekselio išpirkimo tuo, kad vekselis pereina iš vekselio turėtojo bankui ne galutinai, o laikinai, kaip užstatas už išduotą banko paskolą. Pasibaigus terminui paskolos gavėjas turi jį padengti ir išmokėti procentinę palūkanų normą, po ko bankas grąžina jam vekselį. Suėjus vekselio terminui, vekselio turėtojas pateikia vekselį skolininkui.

Vidutinio ilgumo paskolos. Įmonės paprastai ima laikotarpiui nuo 1 iki 7,8 metų. Dažniausiai tokioms paskoloms reikia specialaus užstato. Užstatas, kurį įmonės nurodo komerciniams bankams, yra prekių atsargos, o kartais sandėlių patalpos ir kitas nekilnojamas turtas.

Komerciniai bankai, suteikdami vidutinės trukmės kreditą, paprastai atsižvelgia į visus faktorius, įtakojančius užstato saugumą ir jo panaudojimą. Šie reikalavimai turi tenkinti paskolininkus. Jų parduodamos užstatui prekių atsargos turi būti ilgo saugojimo, lengvai, bet kuriuo metu realizuojamos. Atsargos turi būti draudimo objektai, nes paprastai perduodamos užstatui prekės apdraudžiamos. Firmos gali užstatu pateikti užstatinius kvitus, bet tokiu atveju paskolos apimtis neviršija 85 % apdraustos vertės.

Ilgalaikės paskolos. Paprastai susijusios su pagrindinės veiklos išplėtimo finansavimu, naujų gamybos patalpų statyba. Tokios paskolos suteikiamos nuo 10 ik 20 metų. Pastaraisiais metais vis didesnė obligacijų dalis yra kintamo palūkanų dydžio.

Paskolos gavėjo kreditinio pajėgumo ir finansinės būklės analizė iš visų klientų išskiria svarbiausius, kuriems gali būti išduodami neaprūpinti (bankiniai) kreditai. Šiems klientams priskiriami: seni banko klientai, pastoviai gaunantieji pelną ir ilgą laiką pasižymėję patikima finansine būkle. Svarbiausių banko klientų produkcija turi stabilią ir aukštą paklausą rinkoje ir jos kainos nuolat auga.

Kreditavimo priemonių efektyvumo analizė atliekama nustatant, ar skirti kreditai bus naudojami paklausios pelningos produkcijos gamybai ir realizavimui. Tuo tikslu klientai pateikia savo veiklos techninį ekonominį pagrindimą (verslo planą), kuriame detalizuojamos numatomos išlaidos ir pajamos, iš kurių bus grąžinamas kreditas.

Kliento veiklos kontrolę apima šie klausimai: paskolos gavėjo analizė, užstato būklės analizė, realizuojamos produkcijos arba sandorio, kuriems skirta paskola, būklė, banko paskolų portfelio kontrolės būklė.

Pagal susitarimą su klientu bankas nustato visų atsiskaitymų už paskolą tvarką; pristatomų dokumentų turinį ir terminus.

Išduodant paskolas su aukštu rizikos laipsniu, banko paskolų portfelyje išnagrinėjami šie klausimai:

· kliento ankstesnės veiklos duomenys. Tuo tikslu surenkami duomenys apie neseniai patirtą finansinės būklės pablogėjimą, nustatoma, ar nėra prieštaravimų ir klaidų kliento pateiktoje informacijoje;

  • duomenys apie kliento valdymo organus ir jų veiklą. Nustatoma valdymo organų ryšiai su kitomis rinkos struktūromis, pavyzdžiui, prastą reputaciją turinčiomis, bankrutuojančiomis įmonėmis, šešėlinės ekonomikos vedimas ir ryšiai su jos dalyviais, ryšiai su nusikalstamu pasauliu, neaukštos vadovų moralinės savybės, kova dėl valdžios valdymo organuose, vidaus kova tarp firmos savininkų (partnerių), dažni pakeitimai vadovybėje, gaunant kreditą, asmens bruožai, pastangos pagreitinti banko procedūras, gaunant kreditą, spaudimas banko darbuotojui, informacija apie kliento gamybinę veiklą: darbo su pirkėjais tvarka, pirkėjų struktūra ir ryšiai;
  • debitorių skaičius ir bendra įsiskolinimo suma ir kontrolės būklė;
  • supaprastinta skolininkų vedimo tvarka (aktyvas ir pasyvas, nedetalizuotas pagal sąskaitas);
  • informacija apie kreditavimo organizavimą, ar klientas aiškiai suvokia kredito tikslus;
  • ar turi rezerviniu paskolos grąžinimo šaltinius;
  • ar paskola materialiai padengiama, t.y. ar rinkoje įmanoma kliento nurodytomis sąlygomis įsigyti materialines vertybes, kuriom prašomas kreditas;
  • kliento kredito prašymo (paraiškos) nepakankamas pagrįstumas;
  • ar klientas siekia gauti paskolą savo lėšom papildyti kitiems tikslams (aktyvam papildyti, nepakankamai pagrįsti indėlio grąžinimo terminai.

Taip pat išaiškinami nustatytos tvarkos pažeidimai, atsiskaitymo tvarkos (dokumentų ir juose pateikiamos informacijos trūkumai, prieštaravimui pavėluotas pateikimas), banko sąskaitų vedimo tvarkos pažeidimai, prašymas peržiūrėti kreditavimo sąlygas, paskolos grąžinimo schemos pakeitimai, faktinių veiklos rodiklių žymus nukrypimas nuo pateiktų kredito prašyme ir numatytų sutartyje, kliento veiklos pasikeitimai, kliento buhalterinės apskaitos ir veiklos kontrolės nukrypimai.

Atrodo, kad bankai teikia kreditus visoms klientų kategorijoms, padėdami tiems regionams, kuriuos jie aptarnauja vystydami ir gerindami gyventojų pragyvenimo lygį. Tačiau duota funkcija taip pat susieta su rizika, kadangi išorinių bei vidinių faktorių poveikis gali atnešti reikšmingus bankui nuostolius. Tam, kad būtų kontroliuojama duotų faktorių rizika, užtikrinamas saugus kreditinės politikos ir praktikos vykdymas, bankų kreditinė funkcija kruopščiai reguliuojama. Bankai taip pat kontroliuoja riziką, iškylančią vykdant kreditines funkcijas, nustatydami raštiškas taisykles ir procedūras apdirbant kiekvieną kreditinę paraišką. Bankas privalo turėti kreditinės politikos aprašymą, turintį informaciją apie tai, kokios kreditavimo rūšys ir paslaugos geriausiu būdu gina banko pastovumą ir padeda patenkinti reikalavimus aptarnaujamo jų regiono. Dokumentas apie kreditavimo politiką nustato atsakingų asmenų sąrašą ir sprendimus priimamus vidiniame kreditiniame valdyme, o taip pat dokumentaciją, kurios privalo laikytis kiekviena kreditinė paraiška. Kitos tipinės bankinės kreditinės politikos aprašymo charakteristikos įtraukia vadovybę užtikrinime įvertinant ir realizuojant kreditą, procedūrose nustatant procentinę normą bei aprašyme tų kredito rūšių, kurias bankas nusprendė neišduoti.